Asimiliacija

Terminas asimiliacija suprantamas kaip valstybės priartinimas arba inkorporavimas. Iš lotynų kalbos žodžio assimilatio galima daryti išvadą, kad kažkas padaromas panašus arba pritaikomas (plg. Duden 2013). Šią asimiliaciją galima pastebėti įvairiomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, šis terminas gali būti paminėtas aklimatizacijos metu. Į tolimas šalis keliaujantys žmonės pirmiausia turi prisitaikyti prie naujų išorinių aplinkybių. Tai apima laiko pokyčius, temperatūrą ir apšvietimo sąlygas (plg. Spektrum.de 2018). Asimiliaciją taip pat galima rasti kalbotyros, biologijos, mokymosi psichologijos ir kultūros kontekste.

Asimiliacija mokymosi psichologijos kontekste

Jeanas Piaget savo teorijoje nagrinėjo vaikų kognityvinę raidą. Tai darydamas jis nagrinėja du glaustus procesus. Viena vertus, jis aprašo prisitaikymą, kuris apibūdina gebėjimą keisti mokymosi elgseną. Antra, asimiliacija – tai naujos patirties įtraukimas į esamas schemas. Jau turimos žinios naudojamos naujiems išoriniams dirgikliams klasifikuoti pagal žinomus modelius ir tam tikros situacijos atrodo panašios. Šio proceso metu suvokimas gali būti pakeistas tiek, kad būtų galima įvaldyti konkrečią situaciją (plg. Hoppe-Graff 2014, 150-152).

Asimiliacijos pavyzdys – vaikas, kuris pirmą kartą nori įmušti medicininį kamuolį į vartus. Vaikas jau turi patirties mušant futbolo kamuolį koja. Todėl kamuolys dėl savo savybių skrenda į numatytą taikinį. Vaikas žino, kad kamuolys pajudėjo dėl savo jėgos. Remdamasis šia ankstesne patirtimi, vaikas palaipsniui koreguoja jėgos panaudojimą medicininiam kamuoliukui taip, kad šis po smūgio pasiektų tikslą.

Asimiliacija kultūriniame kontekste

Asimiliacija, kaip ir prisitaikymas, vyksta kultūriniame kontekste. Tiksliau, tai reiškia „mažumos visuomenės narių prisitaikymą prie daugumos visuomenės standartų, specifikacijų, elgesio kodeksų ir normų“ (Hoesch 2018, 82). Čia dažnai turimas omenyje kultūrinės, religinės ir etninės tapatybės atsisakymas. Asimiliacijos tyrimuose šis neigiamą atspalvį turintis požiūris yra prieštaringas ir šiuo metu nėra tiksliau išspręstas. Tačiau asimiliacijos politika yra reali, nes gyventojų grupės dažnai asimiliuojamos prievarta (plg. Hoesch 2018, 82 ir toliau).

Todėl asimiliacija įgauna neigiamą atspalvį. Todėl viešose diskusijose dažnai kalbama apie integraciją, nors turimas omenyje asimiliacijos procesas. Dažnai galima rasti priverstinės asimiliacijos politine valia pavyzdžių. Pavyzdžiui, Kanados vyriausybė „nuo 1874 m. iki XX a. septintojo dešimtmečio privertė apie 150 000 inuitų ir mietisų vaikų lankyti internatines mokyklas“ (Hoesch 2018, 83), todėl šie vaikai buvo atskirti nuo savo šeimų ir izoliuoti nuo savo kilmės kultūros.