Apgyvendinimas

Akomodacija – tai „bendras terminas, reiškiantis sistemos savybę prisitaikyti ir pasiekti geresnių rezultatų, atliekant pakeitimus“ (Fröhlich 2010, 47). Jis kilęs iš lotyniško daiktavardžio accomodatio „prisitaikyti“ (plg. Scholze-Stubenrecht 1997, 42). Biologijoje akomodacija reiškia „akies prisitaikymą prie skirtingų atstumo intervalų“ (Fröhlich 2010, 47). Šį terminą taip pat galima rasti lingvistikoje, religijotyroje ir mokymosi psichologijoje.

Kognityviniai procesai mokymosi psichologijoje

Vystymosi psichologas Žanas Piažė (Jean Piaget) šį terminą įvedė savo vaikų pažintinės raidos teorijoje. Akomodacija yra vienas iš dviejų esminių vaikų mokymosi raidos procesų. Jis rodo asmens gebėjimą keisti savo (mokymosi) elgseną, t. y. būdą, kuriuo apdorojami nauji įspūdžiai. Priešinga sąvoka yra asimiliacija, apibūdinanti naujų tipų išorinių įspūdžių integravimą į jau egzistuojančias kategorijas ar sistemas jų nekeičiant (plg. Piaget 1983, 106 ir toliau).

Akomodacijos pavyzdys – vaikas, kuris įsivaizduoja, kad visi daiktai yra arba kieti, arba skysti. Jei šiam mąstymo modeliui iššūkį meta dujų kaip medžiagos patyrimas, jis turi pakoreguoti savo požiūrį į agregatines būsenas. Taigi tokie dirginimai yra esminiai mokymosi proceso momentai.

Prisitaikymas migracijos kontekste

Vadinasi, kultūrinio mokymosi procesuose taip pat galima iš naujo pritaikyti savo mąstymo ir veikimo būdus. Migracijos tyrimuose akomodaciją Christine Langenfeld supranta kaip „funkcinį mokymosi ir prisitaikymo procesą, atsirandantį dėl kultūrinių pokyčių“. (Langenfeld 2001, 283) Ji daro prielaidą, kad prisitaikymas „gali vykti atitinkamiems asmenims nekeičiant esminių įsitikinimų, vertybių ar mąstymo būdų“ (Langenfeld 2001, 283).

Pasak psichologo Wernerio Fröhlicho, „aplinkos reikalavimai[,] kurių negalima patenkinti šiuo metu turimu veiksmų repertuaru“ (Fröhlich 2010, 48), yra viena iš priežasčių, dėl kurių „sutrinka vidinė pusiausvyra“ (ibid.), todėl prasideda prisitaikymas.

Akomodacija – mokymasis iš „pusiausvyros sutrikimų“

Remiantis Fröhlicho apibrėžimu, vadinamąjį kultūrinį „svetimkūnį“, t. y. tai, kas Vokietijos integracijos diskusijų kontekste dažnai laikoma trikdžiu, galima suprasti ir kaip galimybę. Nes „pusiausvyros sutrikdymas“, Piaget prasme, atveria žmonėms galimybę iš naujo suderinti savo mąstymo ir veikimo būdus.

Sociologas Friedrichas Heckmannas apibūdina asimetrinį abipusiškumą: „Mokymosi procesuose dalyvauja imigrantai ir vietiniai gyventojai. Nors tai abipusis procesas, jis nėra vienodai pasvertas, jame imigrantai keičiasi labiau nei vietiniai gyventojai, kurie kaip įsitvirtinę žmonės kontroliuoja visuomenės išteklius“ (Heckmann 2015, 80).

Literatūra

Fröhlich, Werner D. (2010): Wörterbuch Psychologie. 27. Aufl. München: dtv.

Heckmann, Friedrich (2015): Integration von Migranten. Einwanderung und neue Nationenbildung. Wiesbaden: Springer.

Langenfeld, Christine (2001): Integration und kulturelle Identität zugewanderter Minderheiten. Eine Untersuchung am Beispiel des allgemeinbildenden Schulwesens in der Bundesrepublik Deutschland. Tübingen: Mohr Siebeck.

Piaget, Jean (1983): Piaget’s Theory. In: Mussen, Paul H. (Hrsg.): History, theory and methods. Handbook of child psychology, v. 1. 4. Aufl. New York: John Wiley & Sons.

Scholze-Stubenrecht, Werner (Hrsg.) (1997): Duden. Das Fremdwörterbuch. 6. Aufl. Mannheim u. a.: Dudenverlag.