Akultūracija

Terminas „akultūracija“ sudarytas iš lotyniškų terminų ad „į“ ir cultura „kultūra“ ir gali būti verčiamas kaip susipažinimas su kultūra (plg. Ammon 2010, 55). Jį kolonizacijos laikais įvedė britų ir Šiaurės Amerikos kultūros antropologai, siekdami apibūdinti dviejų svetimų kultūrų kontakto pasekmes. Akultūracija reiškia, kad individas, grupė ar visuomenė perima anksčiau svetimos kultūros elementus. Gali būti perimamos žinios, vertybės, normos, intuicija, įgūdžiai, metodai, įpročiai, identifikacijos, įsitikinimai, noras veikti, faktinis elgesys, o svarbiausia – kalba. Tai mokymosi procesas, kuriam būdingas internalizavimas, mėgdžiojimas ir mokymasis iš modelio, kurį dažniausiai sukelia užkariavimai, kolonizacija, migracija, turizmas, moksliniai kontaktai ar prekybiniai ryšiai. Akultūracijai privalomas tiesioginis kontaktas su svetimomis kultūromis.

Akultūracijos tipai

Galima išskirti keturis akultūracijos tipus: vienpusė, abipusė, visiška ir dalinė akultūracija. Vienašalė akultūracija apibūdina tik vienašalį svetimos kultūros perėmimą, o abipusė akultūracija reiškia dvišalį svetimos kultūros perėmimą. Toliau išskiriama visiška akultūracija, kai viena kultūra perima visus kitos, svetimos kultūros elementus, o rezultatas yra asimiliacija, ir dalinė akultūracija, kai tik dalis svetimos kultūros elementų integruojama į esamą kultūrą. Dalinės akultūracijos metu dažnai vyksta kompartmentalizacija, t. y. tam tikrų sričių elementų integracija.

Be to, akultūraciją galima išskirti atsižvelgiant į kognityvinį, socialinį, struktūrinį ir identifikacinį aspektą. Kognityvinė dimensija apima žinių ir įgūdžių įgijimą, socialinė dimensija – socialinių santykių tarp kultūrų užmezgimą, struktūrinė dimensija – tam tikrų pozicijų visuomenėje užėmimą, o identifikacinė dimensija – vertybių ir identifikacijų perėmimą (plg. Esser 2018, 4).

Pasak Esserio, daugiakultūrės visuomenės yra nepavykusios asimiliacijos, taigi ir nepavykusių akultūracijos procesų rezultatas: „Integracija be etninės stratifikacijos ir be etninio darbo pasidalijimo visada suponuoja tam tikrą struktūrinę asimiliaciją ir su ja susijusius akultūracijos procesus kitose srityse“ (Esser 2018, 5).

Anot Esserio, etniniai konfliktai pirmiausia kyla kaip reakcija į kultūrinius kontaktus, kai tam tikra socialinė organizacija priklauso nuo tam tikrų jos kultūros elementų egzistavimo ir kai dėl akultūracijos grupės ar visuomenės kultūrinis tapatumas būtų prarastas (plg. Esser 2018, 6).

Literatūra

Ammon, Ulrich (2010): Akkulturation. In: Glück, Helmut (Hrsg.): Metzler Lexikon Sprache. 4. Aufl. Stuttgart: J. B. Metzler.

Esser, Hartmut (2018): Akkulturation. In: Kopp, Johannes/ Steinbach, Anja (Hrsg.): Grundbegriffe der Soziologie. 12. Aufl. Wiesbaden: Springer.