Affirmative Action – Pozityvūs veiksmai

Terminas „pozityvūs veiksmai“ vartojamas apibūdinti įvairioms priemonėms, kuriomis siekiama įveikti diskriminaciją „profesiniame ir viešajame gyvenime“ (Peters/ Birkhäuser 2005, 1).

Pozityviųjų veiksmų kilmė

Pozityviųjų veiksmų programų ištakos glūdi 1964 m. Pilietinių teisių akte. Pozityviųjų veiksmų ištakos glūdi VI antraštinėje dalyje, kurioje teigiama, kad „Jungtinėse Valstijose nė vienam asmeniui dėl rasės, odos spalvos ar tautybės negali būti atsisakyta suteikti privilegijų arba jis negali būti diskriminuojamas pagal bet kokią programą ar veiklą, gaunančią federalinę finansinę paramą“ (42 U. S. C. 2000 d). Tokiu būdu federalinė valdžia gali grasinti įmonėms, akademinėms institucijoms (žr. pirmiau) finansinės paramos neskyrimu ir sutarčių nutraukimu (plg. Hildebrandt 2005, 475).

Pozityviųjų veiksmų priemonės

Pozityviųjų veiksmų priemones galima suskirstyti į tris rūšis:

1. Mokymo programos, skirtos mažumų profesinei ir akademinei kvalifikacijai kelti (plg. ten pat).
2. Tikslai ir tvarkaraščiai, „kuriais nustatomos palyginti lanksčios laiko gairės mažumų įdarbinimui ar priėmimui į įmonę, organizaciją, įstaigą“ (ibid.).
3. Fiksuotos kvotos, kuriomis siekiama padidinti mažumų dalį įmonėse, organizacijose ir institucijose ir įgyvendinti „proporcingo atstovavimo teisingumo idealą“ (ten pat, 475).

Pozityviųjų veiksmų priemonės taikomos mokslo įstaigoms, įmonėms, politinėms įstaigoms, vietos, žemių ir federalinei administracijai, taip pat įstaigoms, kurios gauna finansinę paramą iš federalinės vyriausybės (plg. ten pat).

Atvirkštinė diskriminacija kaip kraštutinė pozityviųjų veiksmų forma

Kraštutinė pozityviųjų veiksmų forma yra atvirkštinė diskriminacija. Pavyzdžiui, jei į tą patį darbą pretenduoja tos pačios kvalifikacijos moteris ir vyras, o pirmenybė teikiama moteriai dėl moterų kvotos, kandidatas vyras atsiduria nepalankioje padėtyje. Šiuo atveju lytis yra lemiamas veiksnys skirstant darbo vietas, todėl vyksta atvirkštinė diskriminacija (Peters / Birkhäuser, 6).

Literatūra

Civil Rights Acts of 1964, Public Law 88–352 (1964), 42 U. S. C. 2000.
Hildebrandt, Mathias (2005): Multikulturalismus und Political Correctness in den USA. Wiesbaden: VS Verlag für Sozialwissenschaften.
Peters, Anne/ Birkhäuser, Noah (2005): Affirmative Action à l’Américaine – Vorbild für Europa? In: Zeitschrift für ausländisches öffentliches Recht und Völkerrecht 65, 1-34.