Populizmas

Pasak Dudeno, populizmas (lot. populus „liaudis“) – tai „populiari, dažnai demagoginė politika, kuriai būdingas oportunizmas ir kuria siekiama laimėti masių palankumą (siekiant rinkimų) dramatizuojant politinę situaciją“ (Duden 2015, 1367). Kreipiamasi į liaudį, o tai atsispindi pačiame žodyje (plg. Decker, 37). Terminas populizmas turi priesagą -mus, pagal kurią per se siekiama sureikšminti ir nukreiptas prieš demokratinės konstitucinės valstybės sudedamąsias dalis (plg. Wielenga / Hartleb 2011, 11).

Populizmo bruožai

Populizmas kyla iš tautos valios ir taip įteisina savo valdžią. Jis teigia sau tiesą, kuri yra nedemokratiška, taip pat nemoksliška ir negali būti pagrįsta faktais. Kol šią tiesą pripažįsta individas, ji laikoma absoliučia (plg. Stegemann 2017, 64).

Toliau išvardijami populizmui būdingi bruožai:

Populizmas yra „ideologinių elementų, metaforų, stilistinių elementų, taip pat politinės praktikos derinys“ (Lucardie 2011, 20). Be to, populistams būdingas „šiurkštus, tiesmukas, jei ne vulgarus stilius ir žodžių vartojimas“ (ten pat).
Pasak populistų, liaudis yra vienalytė, moraliai dorybinga bendruomenė, neturinti interesų skirtumų (plg. ten pat). Sveikas protas, t. y. liaudies sveikas nuovokumas, yra geresnis politinių sprendimų kriterijus, palyginti su elito kompetencija (plg. ten pat). Pasak populistų, elitas visada korumpuotas, piktavalis, apgaulingas ir konspiratyvus (plg. ten pat).
Populistams reikia pašalinių grupių (dažniausiai imigrantų), kurios veiktų kaip atpirkimo ožiai ir prieš kurias jie galėtų mobilizuoti žmones, tiesiogiai nepuldami elito. Kartu jie kaltina elitą, kad šis teikia pirmenybę šioms mažumoms, o ne savo tautai (plg. ten pat, 21). 4.
Daugelio tyrinėtojų nuomone, populistai netiesioginę, parlamentinę demokratiją nori pakeisti arba papildyti tiesiogine arba plebiscine demokratija. Be to, populistiniams judėjimams vadovauja charizmatinės lyderių figūros, teigiančios, kad įkūnija tautos valią (plg. Decker 2011, 37; plg. ten pat, 21).

Literatūra

Decker, Frank (2011): Demokratinis populizmas ir ar populistinė demokratija? Pastabos dėl sudėtingo santykio. In: Wielenga, F./ Hartleb, F. (sud.): Populizmas šiuolaikinėje demokratijoje. Nyderlandų ir Vokietijos palyginimas. Münster: Waxmann, 39-54.

Duden redakcija (2015): Duden – vokiečių kalbos visuotinis žodynas. Das umfassende Bedeutungswörterbuch der deutschen Gegenwartssprache. 8. leid. Berlin: Bibliographisches Institut.

Lucardie, Paul (2011): Populizmas: konceptualiai-istorinės ir teorinės pastabos. In: Wielenga, F./ Hartleb, F. (eds.): Populism in Modern Democracy. Nyderlandų ir Vokietijos palyginimas. Münster / New York: Waxmann, 17-38.

Stegemann, Bernd (2017): The spectre of populism. Politinės dramaturgijos esė. Berlynas: Theater der Zeit.

Wielenga, Friso/ Hartleb, Florian (2011): Įvadas: Įvadas. In: Wielenga, F./ Hartleb, F. (red.): Populizmas šiuolaikinėje demokratijoje. Nyderlandų ir Vokietijos palyginimas. Münster/ New York: Waxmann, 7-16.