Daugiakalbystė

Daugiakalbystė – arba daugiakalbystė – reiškia gebėjimą kalbėti arba suprasti kelias (įvairias) kalbas (Duden 2018). „Šios įvairios kalbos apima ne tik oficialias kalbas, bet ir regionines, tautinių mažumų ir gestų kalbas ir net kalbų atmainas, pavyzdžiui, tarmes“ (Riehl 2014, 9).

Kraštutinio neapibrėžtumo sąvoka

(Bendroji) daugiakalbystės sąvoka vienu metu asocijuojasi su įvairiomis kalbų įsisavinimo formomis asmens ontogenezėje, taip pat vartojimu kasdieniame gyvenime, profesinėje veikloje ir institucijose (plg. ten pat, 9). Taigi vokiškai kalbančiame pasaulyje terminai daugiakalbystė ir dvikalbystė, taip pat poliglotas dažnai vartojami kaip sinonimai. Tai rodo termino kintamumą ir neaiškiai apibrėžtą apibrėžtį (plg. Petersen 2014, 19). Terminas daugiakalbystė veikiau pasižymi apibrėžties neapibrėžtumu, nes apima „begalę komunikacinės kompetencijos lygių“ (Hernig 2005, 163).

Apskritai daugiakalbystė identifikuojama pagal keturis apibrėžties kriterijus:

Įsisavinimo tipas

Čia kalbama apie vienalaikį ir nuoseklų įgijimą ir atitinkamai diferencijuojama. Lemiamą vaidmenį atlieka gyvenimo etapai (pvz., vaikystė ar suaugusiojo amžius) (plg. Lüdi/Py 2017, 7; Riehl 2014, 11 ir toliau).

Socialinės sąlygos

Pagal šį apibrėžties kriterijų skiriama individuali, visuomeninė ir institucinė daugiakalbystė (plg. Riehl 2014, 12).

Kompetencija

Dažnai naudojamas Oksaaro daugiakalbystės apibrėžimas (Oksaar 1980, 43), kuris apibūdinamas kaip kompetencijos lygis: „Daugiakalbystę apibrėšiu funkciškai. Jis suponuoja, kad daugumoje situacijų daugiakalbis žmogus prireikus gali lengvai persijungti iš vienos kalbos į kitą. Santykis tarp kalbų gali būti gana skirtingas – vienoje, priklausomai nuo komunikacinio akto struktūros, įskaitant situacijas ir temas, gali būti vartojamas mažiau iškalbingas kodas, kitoje – iškalbingesnis“ (Lüdi/Py 2017, 8).

Kalbos konsteliacijos

Tai reiškia dalyvaujančių kalbų statusą. Daugiakalbystei būdingos arba dvi (ar daugiau) visiškai išvystytos tarptautinio prestižo kultūrinės kalbos, pavyzdžiui, vokiečių-rusų, arba kalba, turinti regioninį, komunikacinį spindulį, kaip, pavyzdžiui, tarmė (plg. Lüdi / Py 2017, 6; Riehl 2014, 16 ir toliau).

Nuo vienkalbystės mito

Daugiakalbystė dažnai deklaruojama kaip kažkas unikalaus, tuo tarpu vienakalbis habitus atrodo instituciškai įtvirtintas. Vis dėlto globalios visuomenės laikais vienkalbystė dažniau laikoma „retenybe“ (plg. Boschung / Dietrich 2011, III; Riehl 2014, 9 f.). Natarajanas netgi kalba apie vienakalbių išradimą: „Dėl to iki šiol akivaizdu, kad daugiakalbystė ir daugiakalbystė akcentuojama įvairovės kontekste, tačiau vyraujančio mąstymo rėmuose vis dėlto kiekvienam žmogui pripažįstama tik viena kalba, kad. Taigi asmuo nėra suvokiamas kaip skirtingai kompetentingas kalbėti keliomis kalbomis. Taigi daugiakalbis asmuo stokoja identifikavimo, įvardijimo ir apibūdinimo galimybių“. (Ziese / Gritschke 2016, 261).

Daugiakalbystės priežastys dažniausiai yra politinės (pvz., migracija), ekonominės arba istorinės. Taip pat išskiriama natūrali ir didaktiškai tarpininkaujama daugiakalbystė.

Literatūra

Boschung, Dietrich/ Riehl, Claudia M. (red.) (2011): Historische Mehrsprachigkeit: Senųjų Viduržemio jūros kultūrų centro (ZaKMiRa) ir Kelno universiteto Kalbų įvairovės ir daugiakalbystės centro (ZSM) seminaras, 2008 m. liepos mėn. Aachen: Shaker.

Duden (2018): Daugiakalbystė | Rašyba, reikšmė, apibrėžtis. https://www.duden.de/rechtschreibung/Mehrsprachigkeit [2018 06 22].

Hernig, Marcus (2005): Vokiečių kalba kaip užsienio kalba. Įvadas. Wiesbaden: Vokiečių kalbos institutas, Vilnius, 2013: VS.

Lüdi, Georges/ Py, Bernard (2017): Lüdi, P.: P. Py: Bilingual through migration: įvadas į daugiakalbystės studijas dviejų imigrantų grupių Neuchâtel (Šveicarija) pavyzdžiu. Tübingen: Niemeyer.

Oksaar, Eis (1980): Multilingualism, Language Contact and Language Conflict (Daugiakalbystė, kalbų kontaktai ir kalbų konfliktai). In: Nelde, Peter Hans (ed.): Sprachkontakt und Sprachkonflikt. Wiesbaden: Franz Steiner.

Petersen, Inger (2014): Rašymo gebėjimai ir daugiakalbystė. Berlin: De Gruyter.

Riehl, Claudia M. (2014): Multilingualism: An introduction (Daugiakalbystė: įvadas). Darmštatas: WBG.

Ziese, Maren/ Gritschke, Caroline (2016): Geflüchtete und kulturelle Bildung. Naujos praktikos srities formatai ir sąvokos. Bielefeld: Transcript.