Migracija

Migracijos sąvoka šiuo metu dažnai vartojama kasdieniame politiniame ir socialiniame gyvenime. Jį dažnai galima rasti dienraščiuose, Bundestago debatuose ar politiniuose pokalbiuose per visuomenines televizijas.

Klasifikacija

Be populiariosios mokslinės vartosenos, šį terminą taip pat galima rasti įvairiose mokslo srityse, pavyzdžiui, sociologijoje, psichologijoje ir biologijoje. Evoliuciniuose tyrimuose, biologijos srityje, šis terminas atlieka glaustą vaidmenį. Hominidų evoliucijoje terminas migracija vartojamas apibūdinant ankstyvųjų žmonių (Homo sapiens) migraciją iš Afrikos į įvairius Žemės regionus (plg. Campbell / Reece 2009, 981-988).

Kita vertus, sociologijoje migracijos sąvoka pateikiama plačiau. Tipiški šūkiai čia yra, pavyzdžiui, darbo, švietimo, pabėgėlių ar santuokinė migracija, tačiau čia jų išsamiau neaiškinsime (plg. Hahn 2012, 148; plg. Oltmer 2010, 16 ir toliau).

Etimologija

Etimologiškai terminas kilęs iš lotynų kalbos (lot. migratio), kuris reiškia emigraciją arba migraciją (plg. Duden 2011). Šio termino kilmė grindžiama antikiniais šaltiniais, kuriais buvo įvardijami vėlyvojoje antikoje atsiradę žmonių migraciniai judėjimai. Galima daryti prielaidą, kad šių migracinių judėjimų priežastis buvo Romos imperijos karinės ekspansijos politika, dėl kurios tokios senovės tautos kaip vestgotai, vandalai ar suebiai jautėsi priversti bėgti ir vykdė dideles migracijas po Europą (plg. Burckhardt 2008, 119-122.).

Literatūroje galima rasti daug panašių migracijos termino apibrėžimų. Vienas iš paplitusių apibrėžimų yra Schönpflugo požiūris, kuriame migracijos terminas apibrėžiamas taip: „Migracija […] suprantama kaip visi skirtingų etninių grupių individų ar grupių migracijos reiškiniai, kuriais siekiama perkelti savo gyvenimo centrą į erdviškai-socialiai-kultūriškai kitokį kontekstą“ (Schönpflug 2003, 328).

Tiesioginė ir (arba) netiesioginė migracija

Migracija žmones gali paveikti tiesiogiai arba netiesiogiai. Šnekamojoje kalboje jie vadinami migrantais arba migrantėmis. Moksle laikomasi diferencijuoto požiūrio į šių žmonių įvardijimą. Daroma prielaida, kad egzistuoja specifinės situacijos konsteliacijos, kurios konkretizuojamos remiantis dviem požymiais (savanoriškumu ir pastovumu). Dėl to išskiriamos keturios skirtingos migracijos grupės, turinčios specifinę reikšmę.

Jei žmonės į šalį migruoja nuolat ir savanoriškai, jie vadinami imigrantais. Kita vertus, jei konsteliacija yra laikina ir savanoriška, jie vadinami migrantais. Šiuo atveju kaip glaustą pavyzdį galima pateikti terminą „kviestinis darbuotojas“. Tai migrantai, kurie nuo XX a. šeštojo dešimtmečio imigravo į Vokietijos Federacinę Respubliką pirmiausia dėl ekonominių priežasčių.

Kita vertus, jei tai priverstinė migracija dėl karo, ekologinių katastrofų ar bado, kalbame apie pabėgėlius. Jei žmonėms būdinga priverstinė ir laikina padėtis, jie vadinami prieglobsčio prašytojais (plg. Schönpflug 2003, 328).

Sąvokų sutapimai

Be to, šis terminas stipriai sutampa ir sąveikauja su susijusiais terminais. Šiuo atveju svarbūs terminai yra, pavyzdžiui, pabėgimas, diaspora arba akultūracija. Šalys, į kurias žmonės nori imigruoti, vadinamos imigracijos šalimis. Jos gali siekti reguliuojamos arba mažiau reguliuojamos imigracijos. Paprastai yra reguliuojama migracija.

Taigi migracija susieta su įvairiomis užduotimis ir taisyklėmis, kurias sukuria politinės institucijos (parlamentai, ministerijos). Iš to kylančios apsigyvenimo gairės gali apimti, pavyzdžiui, šeimos susijungimo, apsigyvenimo trukmės nustatymo ar net socialinės apsaugos taisykles. Be šių reikalavimų migrantams, valstybė yra atsakinga už šiuos asmenis, kai jiems suteikiamas leidimas atvykti.

Tai gali pasireikšti mokymu, konsultavimu, kultūriniais pasiūlymais ar net medicinine priežiūra. Valstybė suinteresuota migrantų integracija į priimančiąją visuomenę, kad būtų užtikrinta ilgalaikė šių žmonių integracija (plg. Schönpflug 2003, 331-333).

Stresą sukeliantys veiksniai ir diskriminacija

Šiame integracijos procese dažnai kyla problemų. Viena vertus, jų gali kilti dėl etninės kilmės. Ši problema pasireiškia priimančiosios visuomenės vykdoma migrantų diskriminacija. Kita vertus, migracija paprastai daro neigiamą poveikį psichologinei jos paveiktų asmenų gerovei. Galimi stresą sukeliantys veiksniai yra kalbos nemokėjimas emigracijos šalyje, namų ilgesys ir vienatvė, kurie buvo įvardyti 1991 m. Berry atliktame tyrime (plg. Schönpflug 2003 331-333; Berry 1992).

Migracijos istorija Vokietijoje

Žiniasklaidoje, pavyzdžiui, televizijoje ir dienraščiuose, migracija dažnai vaizduojama kaip išskirtinis ir nereguliarus įvykis. Tačiau, pasak Mecheril, tai reikia paneigti. Vokietija iki 1890 m. buvo emigracijos šalis. Pavyzdžiui, greta emigracijos į Prancūziją ar Šveicariją galima užfiksuoti ir darbo jėgos emigraciją iš Vestfalijos į Olandiją.

Kita vertus, nuo 1949 m. pokario Vokietijoje visur vyko pirmieji didelio masto imigracijos judėjimai. Kasmet į Vokietijos Federacinę Respubliką imigruodavo daugiau kaip 250 000 žmonių (plg. Mecheril 2007, 469 ir toliau). Pagrindinė šios migracijos bangos priežastis buvo tremtinių vokiečių pabėgimas arba išsiuntimas iš Vidurio ir Rytų Europos.

Sudariusi įdarbinimo sutartis su tokiomis valstybėmis kaip Italija, Graikija, Turkija ar Jugoslavija, Vokietijos Federacinė Respublika XX a. šeštajame ir septintajame dešimtmetyje galėjo įdarbinti daug reikalingų kviestinių darbuotojų, kad dar labiau paspartintų ekonominį pakilimą. Dešimtajame dešimtmetyje sekė dar daugiau migrantų, be etninių vokiečių imigrantų iš Rytų Europos, taip pat karo pabėgėlių iš Jugoslavijos karų (plg. Worbs / Bund / Kohls / von Gostomski 2013, 30-33; plg. Alscher / Obergfell / Roos 2015, 21-36).

Literatūra

Alscher, Stefan/ Obergfell, Johannes/ Ross, Stefanie R. (2015): Alscher, Stefan/ Obergfell, Johannes/ Ross, Stefanie R. (2015): Migracijos profilis Vakarų Balkanai. Priežastys, iššūkiai ir sprendimai. Darbo dokumentas 63. Federalinė migracijos ir pabėgėlių tarnyba.

Berry, John (1992): Acculturation and adaptation in a new society (Akultūracija ir prisitaikymas naujoje visuomenėje). In: Tarptautinė migracija. Vol. 30, 1-69.

Burckhardt, Leonhard (2008): Antikos karinė istorija. Miunchenas: Beck.

Campbell, Neil A./ Reece, Jane B. (2003): Biologija. Biologija. 6-asis leidimas. Heidelberg: Spektrum.

Duden (2011): Duden: Duden: German Universal Dictionary. 7. leid. Mannheim: Bibliographisches Institut.

Hahn, Sylvia (2012): Istoriniai migracijos tyrimai. In: Bösch, Frank/ Epple, Angelika/ Gestrich, Andreas/ Marszolek, Inge/ Potthast, Barbara/ Rau, Susanne/ Röckelein, Hedwig/ Schwerhoff, Gerd/ Wagner-Hasel, Beate (eds.): Historische Einführungen. Vol. 11. 1. Frankfurt am Main: Campus.

Mecheril, Paul (2007): Migracija ir integracija. In: Straub, Jürgen/ Weidemann, Arne/ Weidemann, Doris (eds.): Handbuch interkulturelle Kommunikation und Kompetenz, Grundbegriffe-Theorien-Anwendungsfelder. Ulm: Metzler, 469-479.

Oltmer, Jochen (2010): Migracija XIX ir XX amžiuje. In: Gall, Lothar (ed.): Enzyklopädie deutscher Geschichte. T. 86. Miunchenas: Oldenbourg.

Schönpflug, Ute (2003): Migracija ir integracija. In: Thomas, Alexander/ Kammhuber, Stefan/ Schroll-Machl, Sylvia (eds.): Handbuch interkulturelle Kommunikation und Kooperation. Šalys, kultūros ir tarpkultūrinė profesinė veikla. Vol. 2. Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht, 328-341.

Schroll-Machl, Sylvia (ed.): Handbuch Interkulturelle Kommunikation und Kooperation. Šalys, kultūros ir tarpkultūrinė profesinė veikla. Vol. 2. Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht, 328-339.

Worbs, Susanne/ Bund, Eva/ Bund, Eva/ Kohls, Martin/ Gostomski, Christian B. von (2013): (Spät)Aussiedler in Deutschland. Dabartinių duomenų ir tyrimų rezultatų analizė. Tyrimų ataskaita 20. Federalinė migracijos ir pabėgėlių tarnyba.