Seksizmas
Terminas seksizmas gali būti kildinamas iš žodžio sex, kuris taip pat vartojamas kaip lyties terminas, sexus (plg. Duden, Sex). Seksizmas suvokiamas ir apibrėžiamas skirtingai, jam priskiriami tokie terminai kaip lytis, feminizmas ir diskriminacija.
Apibrėžtys
1. „idėja, kad viena lytis yra iš prigimties pranašesnė už kitą, ir [todėl laikoma pateisinama] žmonių, ypač moterų, diskriminacija, priespauda, pažeminimas, nepalanki padėtis dėl jų lyties“ (Duden, Seksizmas).
2. „Seksizmas apibrėžiamas kaip individualus požiūris ir elgesys arba institucinė ir kultūrinė praktika, kuri atspindi neigiamą asmens vertinimą dėl jo lyties arba įtvirtina nevienodą moterų ir vyrų padėtį visuomenėje“ (Becker 2014).
Pasireiškimo formos
Seksizmą galima suskirstyti į penkias apraiškų formas, iš kurių daugumą gali daryti tiek vyrai, tiek moterys. Be to, seksizmas gali būti diferencijuojamas pagal tai, ar jis yra neigiama, ar teigiama seksizmo forma:
1. „Tradicinis atviras seksizmas (Benokratis / Feagin 1995) grindžiamas trimis kriterijais: „(a) stereotipus atitinkančiu lyčių skirtumų pabrėžimu, (b) moterų menkavertiškumu (palyginti su vyrais) ir (c) tradicinių lyčių vaidmenų patvirtinimu“ (Eckes 2010, 183)“ (Thiele).
2. „Neoseksizmas apibrėžiamas kaip konfliktas tarp egalitarinių vertybių (su moterimis ir vyrais turėtų būti elgiamasi vienodai) ir neigiamų emocijų moterų atžvilgiu.“ (Becker 2014). Ši forma pasireiškia „1) nuolatinės diskriminacijos neigimu […] 2) pasipriešinimu tariamoms moterų privilegijoms […] ir 3) reikalavimų dėl vienodo požiūrio atmetimu“ (Becker 2014).
3. Ambivalentiškas seksizmas nesupranta seksizmo kaip išimtinai neigiamo, bet įvardija ir kai kuriuos teigiamus aspektus. Ambivalentiškas seksizmas apima ir priešišką, ir geranorišką seksizmą.
4.Priešiškas seksizmas – tai požiūris, kad vyrai turėtų turėti aukštesnį statusą nei moterys. Tai lydi baimė, kad moterys įgis daugiau galios ir kontrolės vyrų atžvilgiu. Todėl ši forma „daugiausia nukreipta prieš netradicinius moterų tipus, pavyzdžiui, feministes ir karjeristes“. (Becker 2014)
5. geranoriškas seksizmas reiškia globėjiškumo ir riteriškumo aspektą vyrų ir moterų santykiuose. Pagal tai vyras nori padėti moteriai atlikti užduotis, kurios, pavyzdžiui, jam gali būti lengvesnės, ir pateisina savo veiksmus sakydamas, kad moteris neturi užsiimti šia veikla (plg. Becker 2014).
Seksizmas šiandien
Šiandien daugelis žmonių seksizmo taip stipriai nejaučia. Jie daro prielaidą, kad mūsų visuomenėje lygybė jau yra visiškai pripažinta ir įgyvendinta. Žvelgiant į statistinius duomenis (žr. Tagesschau, Lyčių darbo užmokesčio atotrūkis, 2019 m.), tampa aišku, kad nors moterų padėtis visuomenėje pagerėjo, ji vis dar nėra tokia pati kaip vyrų. Tai matyti, pavyzdžiui, iš to, kad moterys uždirba mažiau nei vyrai, užimantys vadovaujančias pareigas, arba iš lyčių stereotipų sklaidos žiniasklaidoje ir reklamoje.
„Tokia objektyvizuojanti, hiperseksualizuota ir nuvertinanti reklama [taip pat] kelia didelį pavojų. Nes gyventojų grupės nuvertinimas ir dehumanizavimas lemia, kad tiesioginė diskriminacija ir fizinis smurtas prieš juos tampa labiau toleruotini.“ (Domscheit-Berg 2015, 48)
Dažnai manoma, kad seksizmas veikia tik moteris. Prie šio nesusipratimo prisideda ir ryšys su feminizmu. Iš tiesų šia liga serga daugiau moterų nei vyrų, bet ne tik. Reklamose ir kasdieniame gyvenime seksistiniai vaizdiniai ar veiksmai daro įtaką visoms lytims.
Kultūrinis kontekstas
Seksizmas yra viena didžiausių sričių, kurioje šalys ir kultūros skiriasi. Tai suvokti galima įvairiais lygmenimis. Vokietijoje feminizmas ir lygios teisės jau seniai yra problema. Dabar moterims gali būti suteiktos beveik visos teisės ir galimybės, kurias turi vyrai. Priešingai, įdomu pažvelgti į Saudo Arabiją: ten moterims leidžiama vairuoti tik nuo 2017 m. ir jos neturi tokių pačių privilegijų kaip vyrai. Moterų įvaizdis atitinka mums pasenusį pavyzdį.
Meksikoje būti vargšu, moterimi ir vietiniu gyventoju reiškia būti mažai reikšmingu asmeniu, nors Meksikos Konstitucijos ketvirtajame straipsnyje teigiama, kad visi Meksikoje gimę asmenys yra lygūs prieš įstatymą. Tačiau etninės grupės, kaip ir lytys bei socialinės klasės, jokiu būdu nėra lygios prieš įstatymą – praktika paneigia šį teiginį.“ (Montes 2004)
Priešpriešos judėjimai
Dėl seksizmo vis dažniau pasitaiko seksualinio priekabiavimo, išprievartavimų ir įžeidinėjimų. Yra judėjimų ir kampanijų prieš šiuos išpuolius, kurie remia nukentėjusius asmenis ir nori šviesti šiais klausimais. Vienas iš tokių pavyzdžių – „metoo“ kampanija, kurią 2006 m. pirmą kartą pradėjo aktyvistė Tarana Burke. 2017 m. socialinėje žiniasklaidoje paplito grotažymė #metoo, o daugelis garsenybių taip pat prabilo apie savo patirtį, susijusią su seksualiniu priekabiavimu, priekabiavimu ir išprievartavimu. Feminizmas taip pat yra judėjimo prieš seksizmą forma. Feministės* kovoja už lygias moterų ir mergaičių teises.
Literatūra:
Becker, Julia C. (2014): Subtile Erscheinungsformen von Seximus. https://www.bpb.de/apuz/178674/subtile-erscheinungsformen-von-sexismus#footnode1-1.
Domscheit-Berg, Anke (2015): Ein bisschen gleich ist nicht genug. Warum wir von Geschlechtergerechtigkeit noch weit entfernt sind. Ein Weckruf. Berlin: Heyne.
Duden: Sex. https://www.duden.de/rechtschreibung/Sex.
Duden: Seximus. https://www.duden.de/rechtschreibung/Sexismus.
Tagesschau: https://www.tagesschau.de/thema/gender_pay_gap/index.html.
Thallmayer, Claudia/ Eckert, Karin (Hrsg.) (2014): Sexismen und Rassismen. Lateinamerikanerinnen zwischen Alter und Neuer Welt. Wien: Promedia.
Thiele, Anja (2013): Sexismus. In: Gender Glossar. https://gender-glossar.de/glossar/item/13-sexismus.